Kas yra grybai – augalas ar gyvūnas?
Ar žinojote, kad grybai nėra augalas (nei žolė, nei gėlė, nei medis ir pan.)? Kas tada? Gyvūnas? Deja, ir ne gyvūnas. Biologai grybus priskiria savarankiškai gyvų organizmų grupei. Grybus tiriantys specialistai yra mikologai, o mokslas apie grybus – mikologija (iš graikų kalbos myketos, kuris reiškia grybas). Klausite, o kam reikalingas šis mokslas? Reikalingas tam, kad būtų ištirti bei aprašyti, kaip manoma, 1 mln. grybų rūšių. Šiuo metu mokslininkai yra aprašę tik 120 tūkstančių grybų rūšių, iš kurių Lietuvoje yra žinoma apie 6 000. Tiesa, iš jų maistui naudojamų – apie 380. Įspūdingi skaičiai, ar ne?
Kuri grybo dalis yra vertingesnė?
Kad jauni grybai maistingesni, turbūt, niekam nekyla abejonių.O ar žinojote, kad grybų kepurėlės yra vertingesnės nei jų kotai? Kai kurių grybų kotai maistui net nenaudojami, o štai grybų karaliaus baravyko maistingumui mažai kuris grybas prilygsta. Baravyko kotas yra vertingesnis ir maistingesnis net už kitų grybų kepurėles. Štai kodėl kiti grybai turi nusiimti savo kepures ir iki žemės lenktis karaliui! Tebūnie, šį kartą daugiau dėmesio skirsime ištikimoms karaliaus tarnaitėms – valgomosioms voveraitėms kitaip dar vadinamoms voveruška, gaidelis, lepeška, kurios tam tikromis savybėmis pralenkia grybų karalių.
B grupės vitaminai – voveraitės pranašumas prieš baravykus.
Jaunose voveraitėse ypač gausu vitamino B1 (tiaminas). Būtent, šis B grupės vitaminas savo gausa voveraitėse pralenkia baravykus. Vitaminas B1 dalyvauja maisto produktuose esančių angliavandenių skaidyme į organizmui reikalingas medžiagas bei jo apykaitoje – angliavandeniai paverčiami energija. Kuo daugiau valgoma angliavandenių turinčio maisto, vartojama daug alkoholio, patiriamas stresas, fizinis pervargimas, sergant kepenų, virškinamojo trakto ligomis, tuo daugiau organizmui reikia vitamino B1 bei greičiau išeikvojamos jo turimos atsargos. Vitaminas B1 labai svarbus nervų sistemos funkcionavimui, nes dalyvauja perduodant nervinį impulsą raumenims, palaikant ir atstatant nervų sistemą po didelio krūvio. Taip pat vitaminas B1 skatina normalų augimą, vaisingumą, laktaciją. Jeigu organizmui trūksta šio vitamino, pažeidžiama nervų sistema, vyrauja širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas, virškinamojo trakto sutrikimai bei dažnu atveju pasireiškia šie negalavimai:
• vargina galvos skausmai;
• silpnėja atmintis;
• sutrinka miegas;
• jaučiamas nuolatinis nuovargis, raumenų silpnumas, padidėjęs jautrumas;
• sutrinka judesių koordinacija;
• silpnėja regėjimas;
• tirpsta rankos;
• padažnėja širdies susitraukimų dažnis;
• atsiranda kraujosruvos;
• sumažėja apetitas, žarnyno peristaltika.
Kuo naudingi kiti B grupės vitaminai, esantys voveraitėse?
Voveraitėse yra vitamino B2 (riboflavinas), kuris dalyvauja angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitoje, regeneracijos, augimo, energijos procesuose. Vitaminas B2 padeda įveikti migreninius galvos skausmus. B2 -vitaminai odai, nes jis būtinas norint išlaikyti sveiką odą, taip pat nagus, plaukus, reikalingas palaikyti normalią odos funkciją, padeda gydyti kai kurias odos ligas (dermatitas, egzema), yra svarbus normaliam žaizdų gijimui. Būtų galima teigti, kad tai vitaminas moterims, tačiau toks teiginys būtų labai nesąžiningas vyrų atžvilgiu ir ne tik dėl odos būklės.
Voveraitės taip pat yra vitamino B3 (niacinas) šaltinis. Jis reikalingas toksinams iš organizmo šalinti, nervų sistemos veiklai. Vitaminas B3 didina gerojo cholesterolio ir mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, yra labai svarbus diabeto prevencijoje, mažina kraujospūdį. Jis plečia kraujagysles ir kapiliarus veido srityje, krūtinėje, nugaroje, kojose, smegenyse. Sąveikaudamas su kitais vitaminais yra svarbus geram regėjimui, palaiko normalią odos funkciją ir jos būklę, padeda mažinti odos uždegimą, sudirgimą, paūmėjimus, išsausėjimą, raudonį. Ar pastarasis vėl vitaminas moterims? Deja, vitaminai vyrams taip pat būtini, nors dažnas vyras mažiau rūpinasi savo sveikata nei moterys.
Dar vienas vitaminas B randamas voveraitėse – tai B5 (Pantoteno rūgštis). Jis būtinas streso mažinimui, psichinės sveikatos sutrikimams – nerimui, dirglumui, depresijai šalinti, reguliuoja hormonus, kurie atsakingi už išvardintas būsenas. Be to, vitaminas B5 – vitaminai plaukams, kurie užtikrina sveikų plaukų augimą. Šio vitamino 1 stiklinėje voveraičų (apie 55 gr.) yra dešimtadalis paros normos.
Kokie dar organizmui svarbūs vitaminai randami voveraičių sudėtyje?
Labai svarbus yra vitaminas D (D2, D3), kurio gana daug yra voveraitėse. Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį, stiprina kaulus, dantis, reikalingas nervų sistemai, imuniteto stiprinimui, mažina antrojo tipo cukrinio diabeto riziką, regėjimo sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę. D vitamino trūkumas, kaip ir jo perteklius, kuris
• silpnumas;
• pykinimas;
• apetito sutrikimai;
• mieguistumas;
• dirglumas;
• raumenų skausmai.
Rekomenduojama ne spėlioti, o pasidaryti kraujo tyrimą, kuris ir atsakys į klausimus – ar trūksta, kiek, o gal yra perteklius? Tiesa, vitamino D atsargų prikaupti ilgam negalima, tad reguliariai reikia papildyti jo su maistu, vartojant vitamino D preparatus bei būnant gryname ore saulėje. Su maistu vitamino D gauname apie 10-15 proc., tuo tarpu 1 stiklinėje (apie 55 gr.) voveraičių šio vitamino yra vienas penktadalis visos dienos normos.
Ką išduoda voveraičių geltona spalva?
Vitaminas A voveraitėse savo kiekiu nenusileidžia morkoms. Beta karotinas (vitamino A provitaminas) svarbus, nes būtent iš jo kepenyse ir gaminasi vitaminas A. Tai – vitaminai odai (apsaugo nuo sausėjimo), regai (stiprėja regėjimas, apsaugo nuo uždegimų), normaliam augimui, kaulų, dantų formavimuisi, imuniteto stiprinimui. Vitaminas A veikia kaip antioksidantas ir apsaugo nuo laisvųjų radikalų neigiamo poveikio.
Ar yra voveraitėse mineralinių medžiagų?
Mineralinių medžiagų kiekiu voveraitės nenusileidžia daržovėms bei vaisiams. Tarkime, vario ieškotojai jo tikrai ras voveraitėse ir pakankamai daug. Deja, varis reikalingas ne tik pramonėje, bet ir gyvybiškai svarbus užtikrinant tinkamą organizmo vystymąsi ir augimą, apsaugant bei formuojant judėjimo (kaulų), nervų, širdies, kraujagyslių sistemas. Varis yra vienas iš komponentų, kuris prisideda prie raudonųjų kūnelių gamybos.
Mangano 1 stiklinėje (apie 55 gr.) voveraičių yra apie 7 proc.paros normos. Šis mikroelementas yra reikalingas riebalų, baltymų apykaitai, nervams, imuninei sistemai, cukraus kiekio kraujyje reguliavimui, normaliam kaulų augimui bei reprodukcijai. Kaip žinia, manganas mažina moterims PMS simptomus, o jo trūkumas gali sukelti anemiją.
Suvalgius 1 stiklinę (apie 55 gr.) voveraičių, gautume geležies vieną penktadalį dienos normos. Geležis, kaip ir varis, prisideda prie raudonųjų kraujo kūnelių sudedamosios dalies kraujo baltymo hemoglobino gamybos bei aprūpinimo deguonimi visus organizmo audinius, organus. Geležis ypatingai reikalinga smegenų veiklai, nes net 20 proc. viso sunaudojamo deguonies reikia smegenims.
Kuo dar vertingos voveraitės?
Voveraitėse yra daug skaidulų. Ištyrus voveraites, jose nustatytos 8 amino rūgštys. Tai reiškia, kad voveraitės yra tikras baltymų lobis. Žmogaus organizmas grybų baltymų pasisavina net 70 proc., kai tuo tarpu gyvulinės kilmės 96,5 proc., o augalinės kilmės 68 proc. Baltymai reikalingi raiščiams, sausgyslėms, raumenų skaiduloms (auginti, atstatyti po fizinio krūvio, raumenų skausmui šalinti ir pan.).
Kodėl rekomenduojama voveraites prieš valgant gerai susmulkinti?
Ruošiant voveraites maistui, patartina jas gerai susmulkinti, nes jose yra daug chitino (gr. chiton – apvalkalas). Chitinas yra pagrindinė voveraitės ląstelių sienelių sudedamoji dalis, kuri atlieka apsauginę ir atraminę funkciją. Trumpiau tariant, tai statybinė medžiaga, kuri netirpsta vandenyje, praskiestose rūgštyse, šarmuose, etanolyje. Štai jums ir atsakymas, kodėl voveraitės yra sunkiai virškinamos ir nevertėtų jų padauginti ar juo labiau valgyti skubant bei mažai kramtant.
Ar konservuojant voveraites, vitaminai ir kitos maistingos medžiagos gali būti išsaugomos?
Pats seniausiai žinomas ir patikimiausias grybų konservavimo būdas – džiovinimas. Džiovintos voveraitės turi daug daugiau baltymų nei jautiena, kruopos. Jos taip pat puikiai išlaiko aromatą bei mitybinę vertę. Tinkamomis sąlygomis (sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, tamsaus stiklo taroje ar medvilninio audinio pakuotėje) laikomas džiovintas voveraites galima vartoti net keletą metų.
Kaip geriausiai aprūpinti organizmą vertingomis medžiagomis?
Patariama voveraites valgyti reguliariai, nes tik tokiu atveju įmanomas žmogaus organizmo aprūpinimas reikalingomis medžiagomis, vitaminais, mineralais ir pan. Voveraites pakankamai ilgai galima rinkti – nuo pavasario pabaigos iki vėlyvo rudens. Egzistuoja taisyklė, kad po šalčių voveraičių negalima rinkti, nes jos šalčio pakąstos pradeda pūti. Sugedusios voveraitės pasidaro nuodingos. Tiesa, surinktų voveraičių nepatariama šaldyti, nes jos apkarsta. Ką daryti, jei per sezoną surinktas voveraites visas suvalgėte ir nepasilikote žiemai, pavasariui?
Kas geriau – termiškai neapdorota ar džiovinta ir sumalta voveraitė?
Voveraičių išskirtinis bruožas – jos beveik nekirmija. Teigiama, kad voveraitės sudėtyje esantis antibiotikas naikina net stafilokokus. Voveraites galima valgyti termiškai neapdorotas, tačiau džiovintos ir į miltelius sumaltos voveraitės yra geriau įsisavinamos. Tarp kitko, džiovintose voveraitėse išlieka daugiau baltymų nei marinuotose. Jeigu patys neturite pakankamai prisirinkę voveraičių žaliavos, tada tikrai verta ieškoti patikimų gamintojų, kurie gamina ir prekiauja džiovintų voveraičių milteliais. Ypač patogu, jei milteliai yra supakuoti mažomis porcijomis, pvz. kapsulėse. Tokiu būdu bus lengva apsaugoti voveraičių miltelius nuo drėgmės, vabzdžių ir kito neigiamo poveikio. Be to, galėsite visus metus reguliariai vartoti voveraites bei papildyti savo organizmą naudingomis medžiagomis.
Ekologiškų voveraičių kapsules galite įsigyti čia.
Šaltiniai:
Valdas Sasnauskas “Lietuvos grybai”
https://lt.wikipedia.org/wiki/Grybai
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/174049/voveraites-ne-tik-maistas-bet-ir-vaistas
https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/1070093/daktaras-unikauskas-vitamino-b3-trukumas-gali-paveikti-vaiku-protine-raida
https://www.medcentras.lt/lt/straipsniai/dietologe-kaip-seselis-susijes-su-vitaminu-d,nid.875
https://www.ligos.lt/lt/terminai/
