Sveiki vaistai nuo gripo bei peršalimo arba vitaminai ir antibiotikai viename

Peršalimo gydymas žolelėmis

Peršalimo ir gripo požymiai – kuo jie skiriasi?

Peršalimas ir gripas yra lyg artimi giminaičiai tik iš skirtingų rajonų ar net šalių. Girdime gydytojus sakant – viršutinių kvėpavimo takų (nosies, ryklės (gerklė), sinusų) ir apatinių (trachėjos, bronchai) infekcijos. Gydytojai taip pat perspėja apie dažniausias gripo komplikacijas – virusinės arba bakterinės kilmės plaučių uždegimas, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, sepsis (kraujo užkrėtimas). Jei ligoniai nesilaiko paskirto gydymo, jiems gali grėsti kiek retesnės, bet labai pavojingos komplikacijos – širdies raumens, smegenų uždegimas. Niekas nenori negrįžtamai sugadinti savo sveikatos, tačiau dažnai organizmą pakirtęs peršalimas, gripas yra pirmas signalas, kad gyvenimo kokybė suprastėjusi, įtempta, jūs esate pervargę ir dėl to yra nusilpęs jūsų imunitetas. Peršalimą lydi silpnumas, gerklės perštėjimas, nosies užgulimas, sloga, kosulys, raumenų, sąnarių, viso kūno, ypač galvos skausmas. Peršalus temperatūra gali pakilti iki 37 laipsnių. Tuo tarpu, susirgus gripu temperatūra staiga gali šoktelti iki 39 laipsnių ir net aukštesnė, krečia šaltis. Gripo požymiai tokie patys kaip ir peršalimo. Vienu ir kitu atveju pačioje negalavimų atsiradimo pradžioje ligų sukėlėjai yra apie 80-90 % virusai, o likę 20-10 % bakterijos. Konkretūs gripo virusai sukelia sunkesnę ligos eigą nei paprasti virusai. Ne veltui tiek dėmesio skiriama jų tyrinėjimui ir vakcinų kūrimui. Netinkamai gydant gripo viruso sukeltus negalavimus ir dėl nusilpusio imuniteto didėja tikimybė komplikacijoms. Pati skaudžiausia – mirtis. Atsiradus komplikacijoms ir nusilpus organizmui prisijungia nepageidaujamos bakterijos. Pageidaujame mes jų ar ne – mūsų leidimas joms daugintis yra nusilpęs imunitetas.

Saugus ir atsakingas gydymosi priemonių pasirinkimas

Vaistai nuo peršalimo, nuo gripo ir nuo kitų ligų turėtų būti vartojami labai atsakingai. Idealu, kai po apžiūros juos paskiria gydytojas arba pasitariama su vaistininku. Pavyzdžiui, cheminiai antibiotikai yra apriboti bei skiriami tik gydytojo nurodymu. Rekomenduojama antibiotikus vartoti tuomet, jeigu kraujo tyrimai rodo negalavimo sukėlėją bakterijas. Gana dažnai, ypač sergant gripu ar įvairiomis peršalimo ligomis, tokie kraujo tyrimai nėra daromi. Nebent jums svarbi jūsų sveikata ir primygtinai paprašote savo gydytojo atlikti tyrimus. Nusiteikite – tyrimai gali būti mokami. Tinkamai parinkti antibiotikai atlieka savo darbą su kaupu, t.y. gydo. Deja, tuo pačiu išderina mūsų organizmo sistemas. Vieną iš sutrikimų puikiai žinome ir pajaučiame – sutrikusi virškinimo, žarnyno veikla ir gerųjų bakterijų netektis. Bet kokie vaistai turi pašalinį poveikį. Kritiniu ligos momentu arba ligai paūmėjus, kai reikalinga skubi pagalba, be vaistų neapsieisime. Vaistų vartojimo galime išvengti, jeigu tik pajutę pirmuosius ligos simptomus atsigręžtume į gamtą ir joje paieškotume natūralių priešbakterinių medžiagų turinčių augalų pagalbos. Natūralūs augaliniai antibiotikai nėra agresyvūs. Gamta harmoninga, tad natūralių antibiotikų poveikis yra silpnesnis, tačiau daug platesnis, nes veikia ne tik patologines bakterijas, bet ir parazitus, virusus, išvalo kraują, sudarydamas palankias sąlygas daugintis geriesiems mikrobams, stiprina imuninę sistemą, kuri kovoja su ligos sukėlėjais. Visuma, darna ir harmoninga sistema! Gamta unikali, išmintinga, kaip ir žmogaus organizmas. Natūralus, nebrangus, visiems lengvai prieinamas būdas pasirūpinti savimi, imunitetu, apsauga nuo gripo, taip pat nuo peršalimo ir kitų ligų – pavienių gydomųjų žolelių arba jų mišinių arbatos gėrimas, vaistingųjų augalų maistinių pudrų, miltelių vartojimas.

Arbata nuo gripo
Arbata peršalus ir sergant gripu

Kokie vaistingieji augalai yra natūralūs antibiotikai?

Natūralūs augaliniai antibiotikai – tai pirmoji pagalba nuo gripo ar nuo peršalimo ligų. Susipažinkite su galiūnais augalais: nasturtė, čiobrelis, šalavijas, medetka.

Nasturtė turi natūralių antibiotinių savybių, kurios naikina kai kuriuos ligų sukėlėjus ir nepažeidžia žarnyno mikrofloros. Visose augalo dalyse yra benzilo izotiocianato. Ši medžiaga ir pasižymi antibakteriniu bei priešgrybeliniu poveikiu. Šis augalas yra naudojamas kaip gydomoji priemonė kvėpavimo takų (bronchitas, sinusitas ir pan.) ligoms gydyti, nes padeda pasišalinti gleivėms.

Čiobrelio žolė taip pat veikia kaip antibiotikai. Čiobrelio eteriniame aliejuje yra 25 – 50% timolio, iki 20% karvakrolis, kurie pasižymi antiseptinėmis savybėmis, antimikrobiniu, antigrybeliniu, antioksidaciniu, atsikosėjimą gerinančiu poveikiu. Be jau paminėtų dviejų medžiagų eteriniame aliejuje dar yra cimolas, borneolis, pinenas, linanolis ir kiti. Čiobrelis veikia kompleksiškai – skatina atsikosėjimą, ramina ir slopina spazmus. Čiobrelio arbatos patariama gerti sergant bronchitu, laringitu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Tiesa, čiobrelių eterinis aliejus veiksmingai kovoja su stafilokoko atmainomis, tame tarpe ir auksiniu stafilokoku.

Šalavijas turi bektericidinių, priešuždegiminių, sutraukiančių savybių. Lapuose yra raugų, triterpeninės rūgštys, eterinio aliejaus, kurio sudedamosios dalys kaip cineolis, tujonas stabdo bakterijų dauginimąsi, veikia net auksinį stafilokoką, padeda įveikti kvėpavimo takų ligas. Augalo biologiškai aktyvi medžiaga fitoncidai naikina parazitus, grybus ir bakterijas, tame tarpe ir tuberkuliozės lazdeles, bei stabdo jų augimą, vystymąsi. Šalavijų ekstraktas virškinimo trakte taip pat stabdo bakterijų dauginimąsi, mažina rūgimą, dėl to mažėja dujų kaupimasis žarnyne. Auksinė taisyklė – gera virškinamojo trakto, žarnyno veikla užtikrina stipraus imuniteto buvimą ir gerą sveikatą.

Medetka pasižymi antiseptinėmis, spazmolitinėmis, raminamosiomis, uždegimus slopinamosiomis savybėmis. Medetkų žieduose esantys flavonoidai, fenolkarboninės rūgštys, triterpeniniai saponinai, polisacharidai, rauginės medžiagos, eteriniai aliejai stimuliuoja imuninę sistemą. Medetkų arbata labai tinka, kai atsiranda peršalimo pavojus. Ji veiksminga ir jau sergant – greičiau sveikstama. Medetkų žiedų užpilu rekomenduojama skalauti burnos gleivinę sergant angina, laringitu, stomatitu, gingivitu ir kt.

Kodėl sergant gripu, peršalimo ligomis svarbu vartoti daug skysčių?

Dėl organizme nuolat vykstančių procesų sveikiems žmonėms patariama gerti pakankamą kiekį skysčių. Vadinasi, negaluojantys turi dar atsakingiau į tai atsižvelgti. Skysčiai yra reikalingi, ypač karšta arbata, kvėpavimo organuose atsirandančių tirštų, tąsių gleivių, kurias būtina skystinti bei skatinti šalinimąsi iš organizmo, aukštos temperatūros mažinimui, nereikalingų medžiagų (svetimkūnių, mikrobų, žuvusių ląstelių, toksinų ir pan.) šalinimui. Vaistiniai augalai gali efektyviai tam pasitarnauti ir paspartinti sveikimą, nes stiprinamas imunitetas, kuris kovoja su ligos sukėlėjais. Be to, gali visapusiškai aprūpinti organizmą reikalingomis veikliosiomis medžiagomis.

Čiobreliai lengvina atsikosėjimą, todėl patariama gerti sergant peršalimo ligomis, bronchine astma, kosuliu, laringitu. Šio augalo arbata taip pat padeda skrandžiui, kai yra sumažėjęs rūgštingumas, malšina galvos, pilvo skausmus, vidurių pūtimą, normalizuoja žarnyno mikroflorą. Čiobrelių arbatos nuoviru galima skalauti burną, gerklę, nes augalas pasižymi dezinfekuojančiomis, raminančiomis, skausmą mažinančiomis savybėmis.

Raudonėlis naikina mikrobus, gydo uždegimus, malšina skausmą. Raudonėlių žolės dedama į prakaitą varančias ir kosulį lengvinančias arbatas. Toks užpilas skatina bronchų ir virškinamojo trakto liaukų sekreciją, žadina apetitą, gerina žarnyno peristaltiką, skatina šlapimo išsiskyrimą, tinka skalauti nuo gingivito, anginos ir kt.viršutinių kvėpavimo takų ligų. Raudonėlis taip pat turi raminamąjį ir antispazminį poveikį, todėl vartojama nuo nemigos, padidėjusio nervinio jautrumo, galvos skausmų ir pan.

Šalavijas padeda nuo kosulio, bronchito, lengvina atsikosėjimą, varo šlapimą. Šalavijų nuoviras rekomenduojamas atsiradus burnos gleivinės ir gerklės uždegimams. Tokiu atveju užpilu skalaujama burna, gerklė. Augalas dėl savo vaistinių savybių turi stiprų baktericidinį, priešuždegiminį, sutraukiantį poveikį.

Vaistinė juozažolė sukaupia veikliųjų medžiagų: 0,3-1,0 % eterinio aliejaus, net 8 % rauginių medžiagų, glikozidų, hesperidino, izoprino, dervų, vitamino C, baktericidinių medžiagų (fitoncidų), organinių rūgščių, sacharidų, kartumynų. Liaudies medicinoje juozažolės naudojamos kaip priemonė nuo prakaitavimo, pasižymi šlapimą varančiu poveikiu. Nuovirai stiprina organizmą sergant bronchitu, šlapimtakių uždegimu, astma, lengvina atsikosėjimą. Teigiama, kad juozažolės gerina virškinimą, žadina apetitą, tonizuojančiai veikia centrinę, nervų sistemą, todėl galima vartoto nuo neurozių, arterinės hipertenzijos.

Grikių žiedai turi be galo daug naudingų veikliųjų medžiagų. Liaudies medicinoje užpilas vartojami nuo kosulio. Gerai žinomas ir plačiai medicinoje vartojamas iš grikių pagamintas preparatas – rutinas. Jis gaunamas iš žydinčio augalo viršūnėlių. Jis mažina kapiliarų trapumą ir pralaidumą, stiprina kraujagyslių sieneles, todėl vartojamas sergant hipertonija, reumatu, skarlatina, tymais, dėmėtąja šiltine ir spinduline liga, sutrikus kraujotakai akies tinklainėje. Šaltuoju sezono metu išsausėjusi, pažeista nosies gleivinė kelia nemalonius pojūčius, sudaro sąlygas ligų sukėlėjų plitimui. Išsausėjimui priežasčių yra daug: peršalimo ligos, sloga, šaltis lauke, šiltas, sausas oras šildomose patalpose, dulkės ir pan. Dažnai tokiu atveju pasitaiko, kad bėga kraujas iš nosies. Tai pirmi ženklai, kad netinkamai rūpinamasi gleivine bei laikas vartoti rutiną, kuris stiprina kraujagyslių sieneles bei imunitetą.

Dirvinio asiūklio žolė skatina šlapimo išsiskyrimą, stabdo kraujavimą, jie naudojami žaizdų dezinfekcijai, uždegimams gydyti. Asiūklių arbatą rekomenduojama gerti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, esant šlapimo pūslės, šlapimtakių uždegimui. Yra atlikti tyrimai bei nustatyta, kad dirviniai asiūkliai taip pat pasižymi detoksikuojančiomis savybėmis ir šalina iš organizmo net šviną. Asiūklių nuoviru galima plauti kraujuojančią nosies ertmę. Nuoviru taip pat galima skalauti burnos ertmę sergant angina, dantų smegenų uždegimu. Asiūklių arbata padeda nuo viršutinių kvėpavimo takų kataro, tuberkuliozės, reumato, podagros, tulžies ir šlapimo pūslės akmenligės. Ji taip pat tinka sunkiai gyjančioms žaizdoms, opoms gydyti.

Žemuogių lapuose ir uogose esančios veikliosios medžiagos gerina žarnyno darbą, šalina iš organizmo nuodingas medžiagas, mažino cholesterolio kiekį. Taip pat stiprina nusilpusį organizmą, reguliuoja žarnyno veiklą, žadina apetitą, gerina virškinimą, malšina troškulį. Augalo biologiškai aktyvios medžiagos veikia raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, didina kraujagyslių elastingumą, skysčių išsiskyrimą.
Liaudies medicinoje lapų arbatos geriama sergant angina, peršalimo ligomis, esant uždegiminiams procesams inkstuose, kepenyse, šlapimo pūslėje, sergant hipertonija. Užpilas, pagamintas iš lapų ir uogų, mažina temperatūrą, skatina šlapimo išsiskyrimą, taip pat yra vitaminų šaltinis, malšina skausmus. Užpilu skalaujama burna ir gerklė, esant gleivinės uždegimui ar iš burnos sklinda nelabai malonus kvapas.

Aviečių lapų ir ūglių arbatoje yra salicilo rūgšties, todėl labai tinka nuo peršalimo. Liaudies medicinoje – pirmas vaistas nuo įvairių peršalimo ligų: slogos, bronchito, gripo. Arbata labai veiksminga karščiuojant, nes skatina prakaitavimą ir mažina kūno temperatūrą.

Kokią arbatą pasirinkti susirgus gripu ar peršalimo ligomis?

Pirmi peršalimo ar gripo požymiai – signalas neatidėliotinai imtis sveikatinimo veiksmų. Labai svarbu laiku reaguoti ir sau padėti, užkertant kelius ligos plitimui ir įsismarkavimui. Ne visada yra galimybė kreiptis į specialistus, pavyzdžiui yra savaitgalis, vėlus vakaras, gyvenate vieni ir pan. Tokiu atveju patariama visada namie turėti vaistinių augalų arbatžolių (pvz. čiobrelių, šalavijo, aviečių, žemuogių ir pan.) – gripas ir peršalimas gaus atkirtį pačiu laiku. Pavienių žolelių arbata yra tinkama pagalba, tačiau daug veiksmingesnė – kruopščiai parinkti arbatžolių mišiniai, kurių poveikis daug platesnis. Jeigu negaluojate, prieš pasirinkdami gydymo būdus, priemones, visada pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

Ekologiškas žolelių arbatas kovai su peršalimu ir gripo simptomais rasite čia.

Naudota literatūra:

Juozas Vasiliauskas „Gamtos vaistinė“.
Juozas Vasiliauskas „12 žolininko linkėjimų ir 1000 patarimų“.
Valdas Sasnauskas „Vaistinių augalų žinynas“.
Rima Ruzgienė, Algirdas Mackevičius „Mažasis daržovių ir prieskonių žinynas“.
Vilma Kaunienė, Egidijus Kaunas „Vaistingieji augalai“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *