Stresas, nemiga ir miego sutrikimai gali būti įveikiami

Stresas, nemiga ir miego sutrikimai įveikiami

Įtempti nervai – nutaikytas ginklas į save

„Beveik visos ligos nuo nervų“ – posakis, kuris dažniausiai lengvabūdiškai laidomas į kairę ir dešinę kaip linksmas juokelis, tačiau vertėtų rimtai suklusti. Patiriamo streso, įtampos pasekmes ilgainiui pajaučia kiekvienas ir jų ignoruoti nepavyksta. Sutrinka nervų, endokrininė, metabolinė, virškinimo, širdies ir kraujagyslių bei kitų sistemų veikla, jaučiamas nuovargis, energijos nebuvimas, nerimas, pradeda kankinti nemiga ir pan. Vien kaltinti nervus dėl išvardintų sutrikimų būtų labai neteisinga. Nuolatinė įtampa, stresas ir negebėjimas jo valdyti, prasta, nereguliari mityba, žalingi įpročiai, miego, judėjimo, gryno oro stoka ir pan. – „nuostabiai subalansuotas“ garnyras prie pagrindinio patiekalo nervų.

Geras miegas – blaivus protas ir augimas

Jeigu žmogus gyvena, tarkime 75 metus, tai 25 metus jis pramiega. Geras miegas kaip ir geras virškinimas yra labai svarbūs žmogaus sveikatai. Viena para arba tik 5 valandos miego per parą visą savaitę iš eilės prilygsta 1 promilei alkoholio kraujyje. Neįtikėtina, tačiau neišsimiegojus tikrai apima lengvų pagirių jausena. Miegas taip pat yra susijęs ir su endokrinine sistema, todėl yra labai svarbu laiku užmigti. Pavyzdžiui, augimo hormonas (somatotropinis) išsiskiria lėtojo miego fazėje, t.y. pirmomis miego valandomis iki vidurnakčio (22-24 val). Šis hormonas taip pat yra atsakingas už baltymų, angliavandenių, riebalų apykaitą organizme.

Miego sutrikimai mažina miego hormono gamybą

Miego hormonas melatoninas natūraliai gaminasi miego metu. Kuo mažiau laiko miegame, tuo mažiau kankorėžinė smegenų liauka pagamina miego hormono. Šis hormonas mažina reikalingo laiko norint užmigti trukmę. Be to, yra antioksidantas, lėtina medžiagų apykaitą, slopina skydliaukės funkciją. Melatonino pirmtakas (prekursorius – medžiaga, cheminis junginys, kuriam reaguojant gaunamas kitas cheminys junginys) yra augimo hormonas serotoninas. Šis hormonų tarpusavio ryšys – dar viena iš labai svarių priežasčių, kodėl taip svarbu užmigti dar iki vidurnakčio. Miego sutrikimai neginčijamai išbalansuoja hormonų pusiausvyrą. Ratas užsisuka – nemiga, nuovargis, stresas garantuoti.

Dažniausias miego sutrikimas – nemiga

Jeigu nepavyko išsimiegoti vieną naktį, tai neverta nerimauti. Tačiau neišsimiegojus tris savaites ir ilgiau, jau reikia ieškoti nemigos priežasčių bei pagalbos. Nemigos priežastys yra įvairios. Dažniausios – didžiulis tempas, gyvenimo reikšmingi įvykiai, pokyčiai, stresas, nuovargis, poilsio režimo nesilaikymas, psichologinės problemos, nervų sistemos ligos, virškinimo sutrikimai, virškinimo sistemos ligos, elementarus alkis arba persivalgymas, nesaikingas vaistų, kavos, alkoholio vartojimas, rūkymas ir kiti žalingi įpročiai. Ką daryti, kad vaikai išmiegotų apie 10 val, subrendę žmonės apie 7-8 val, vyresnio amžiaus žmonės 5-6 val?

Miego sutrikimai

Pirmoji pagalba – ritualai, režimas

Pripažinimas, kad jus kankina miego sutrikimai yra gera pradžia. Nemigą ir ją sukėlusias priežastis būtina pašalinti, kad smegenyse nesutriktų biocheminiai procesai. Gydytoja pulmonologė, publicistė, žurnalistė Filomena Taunytė nuo nemigos pataria pasėdėti nuogam apynyne. Ji pati jame patyrė nepažintą ramybės ir vienatvės teikiamą džiaugsmą. Deja, tokią prabangą ne kiekvienas gali leisti, tačiau skirti laiko sau ir nusiraminimui, ypač prieš miegą, gali. Miegamojo vėdinimas prieš miegą, pasivaikščiojimas gryname ore, meditavimas, kvėpavimo pratimai, alkoholio, televizijos, naršymo socialiniuse tinkluose, užkandžiavimo prieš miegą atsisakymas tikrai gali padėti nurimti ir greičiau užmigti. Labai svarbu laikytis dienos režimo, daugiau judėti, tuo pačiu laiku bei reguliariai maitintis ir, žinoma, eiti miegoti. Jeigu prieš miegą skaitote vaikams pasakas, tai estate laimingieji, nes tai dalis dienos užbaigimo ir nusiraminimo ritualo. Arbatos gėrimo ritualai arba vaistažolių vonios taip pat yra vienas iš būdų pailsėti, atsitraukti nuo stresorių, rutinos bei nurimti. Jeigu pasirenkate raminamąjį poveikį turinčių augalų arbatas, galite sau padėti daug efektyviau. Nerekomenduojama gerti daug arbatos prieš pat miegą – naktį galite užsimanyti šlapintis ir dėl to prabusite.

Raminamąjį poveikį turintys augalai jūsų arbatos puodelyje, vonioje arba pagalvėje

Pipirmėtė

Pipirmėčių lapuose, stiebuose ir žieduose kaupiasi eterinis aliejus, kurio pagrindinė dalis – mentolis. Mentolis ramina, atpalaiduoja spazmus, malšina skausmą. Pipirmėtė turi priešuždegiminių ir antivirusinių savybių. Vaistinei žaliavai naudojami pipirmėtės lapai. Kokybiška džiovinta žaliava stipriai, maloniai kvepia ir yra deginančiai šaldančio skonio. Liaudies medicina pipirmėčių preparatais šalina nemigą, mažina galvos skausmus, gausias, skausmingas menstruacijas.

Veiksmingesnis pipirmėtės poveikis, kai geriamas ne tik paprastai ją užplikius, bet pasigaminus užpilą. 1 valgomąjį šaukštą džiovintų pipirmėtės lapų užpilti karšto vandens stikline ir uždengti dangčiu. Indą įstatyti į didesnį indą su vandeniu ir verdančio vandens vonelėje kaitinti 10 min. Po to 45 minutes aušinti ir perkošti. Jeigu užpilo nesigavo 1 stiklinė, kiek trūksta, įpilkite virinto vandens. Pusę stiklinės užpilo gerti 2 kartus per dieną 15 minučių prieš valgį. Užpilą laikyti vėsioje vietoje ne ilgiau kaip 2 paras.

Pipirmėčių lapų dedama į vaistažolių mišinius, kurie gerina virškinimą, tulžies išsiskyrimą, skatina prakaitavimą, malšina skausmus, padeda sergantiems širdies ligomis.

Melisa

Melisų lapuose susikaupia iki 1% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra per 70 įvairių darinių. Eterinis aliejus ir kitos veikliosios medžiagos melisoms suteikia malonų, citriną primenantį kvapą, karstelėjusį skonį. Melisos žadina apetitą, ramina centrinę nervų sistemą, ypač esant nemigai, susijaudinus, sergant migrena, esant skausmingomis mėnesinėmis pasižymi skausmą mažinančiu poveikiu. Įvairiose šalyse įsitikinta, kad vaistinė melisa stimuliuoja centrinę nervų sistemą, stiprina širdies raumenį, atpalaiduoja galvos smegenų nervų spazmus, mažina ūžimą ausyse, galvos svaigimą ir ypač padeda nuo nervinės veiklos sutrikimo sukeltos palpitacijos, vaikų nuovargio ir naktinių košmarų.

Melisų užpilas: 10 g susmulkintos melisų žaliavos užpilti stikline verdančio vandens, uždengti ir palikti 30-50 min. pritraukti. Perkošus gerti prieš valgį po 0,5 stiklinės 2-3 kartus per dieną.

Melisų dedama į vaistažolių mišinius, kurie padeda esant širdies nepakankamumui, širdies neurozei, nemigai.

Levanda

Levandų žieduose yra iki 1,3% eterinio aliejaus, kurio svarbiausi komponentai – linalilo acetatas, linalolis. Pastarieji pasižymi raminančiu, anestetiniu, antibakteriniu, priešgrybeliniu poveikiu. Kitas komponentas – cienolis, kuris taip pat turi antispazminių ir priešgrybelinių savybių. Levandų arbata ramina centrinę nervų sistemą, atpalaiduoja spazmus. Liaudies medicina rekomenduoja gerti levandų arbatas, jei kamuoja nerimas, svaigsta galva, sutrinka miegas, kankina nemiga.

Levanda gerai dera su kitais nervų sistemą veikiančiais augalais, tokiais kaip liepų žiedai ir ramunėlės. Lygiomis dalimis sumaišius levandų žiedus, melisą ir apynius galite panaudoti ne tik arbatai gaminti, bet ir pasidaryti kvapnią ir raminančiai veikiančią miego pagalvėlę.

Naudota literatūra:

Danguolė, Juozas, Audrius Vasiliauskai „Sveikatos biblija. Gydomės natūraliomis priemonėmis“

Juozas Vasiliauskas „Gamtos vaistinė“

Juozas Vasiliauskas „12 žolininko linkėjimų ir 1000 patarimų“

Vilma Kaunienė, Egidijus Kaunas „Vaistingieji augalai“

Rima Ruzgienė, Algirdas Mackevičius „Mažasis daržovių ir prieskonių žinynas“

Filomena Taunytė „Ieškau tikro lietuvio“

Vyriausioji redaktorė Karen Sullivan, redaktorius konsultantas c. Norman Shealy „Išsamus iliustruotas vadovas: gydomės namie“