COVID gydymas natūraliai: PSO klinikinių tyrimų protokolas, pelynas ir kiti vaistiniai augalai

naturalios priemones kovai su covid

Gamtos harmonija – bausmė ir dovanos

Gamta pokštininkė – kyštelėjo žmonijai didžiulį išbandymą COVID-19. Tiesa, gamtoje nuolat vyrauja darna ir harmonija. Neabejotinai ji turi išsigelbėjimo planą ir tam reikia laiko, kad pamatytume atsakymus. Covid gydymas ir prevencija tapo pati svarbiausia mokslininkų bendruomenės tema. Pelynas – gamtos dalis ir jau ne kartą žmonijai tiesia pagalbos ranką, t.y. liaunas šakeles bei lapus. Mokslininkų dėmesys pakrypo būtent į vieną iš kiečio rūšių – saldųjį kietį (lot. Artemisia annua). Saldusis kietis tradicinėje medicinoje užima ypatingą vietą ir yra apdovanotas už veiksmingos medžiagos artemizinas savybes kovai prieš maliariją. Kinų tradicinės medicinos puoselėtojai, mokslininkei iš Kinijos Youyou Tu už tai buvo paskirta 2011 m. Laskerio premija ir 2015 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premija. Tiesa, Laskerio premijas steigia privatus, įkūrėjų vardu pavadintas fondas JAV. Apdovanojimai skiriami kasmet už išskirtinius pasiekimus medicinos srityje. Laskerio apdovanojimai pranašiškai vadinami „Amerikos Nobeliais“. Taip nutiko ir vaistų nuo maliarijos atradėjai Youyou Tu.

Prieštaringų vertinimų sulaukęs Madagaskaro prezidento sprendimas

Kovai su koronavirusu 2020 metų balandžio mėnesį Madagaskaro prezidentas Andry Rajoelina priėmė sprendimą neatlygintinai šalies gyventojams dalinti Madagaskaro taikomųjų tyrimų instituto (IMRA) mokslininkų sukurtą preparatą „Covid-Organics“. (Artemisia annua). Pagrindiniu smuiku ir šį kartą groja veiklioji medžiaga artemizininas, kurio veiksmingumas gydant nuo maliarijos jau yra moksliškai įrodytas. Šis prezidento sprendimas buvo kritikuojamas, nes sukurto vaisto prieš koronavirusą veiksmingumas nebuvo įrodytas moksliškai, niekur nebuvo skelbti mokslinių tyrimų rezultatai. Nepaisant to, nelaukdamos mokslinio pagrindimo kelios šalys užsisakė Madagaskaro mokslininkų sukurto gėrimo Covid-Organics“.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) viltį teikiantis ir mokslu pagrįstas atsakas

2020 m rugsėjo mėnesį PSO pranešime nurodyta, kad regioninis COVID-19 tradicinės medicinos ekspertų komitetas (PSO, Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras, Afrikos Sąjungos socialinių reikalų komisija) patvirtino vaistažolių vaisto, skirto COVID-19 ligonių gydymui, III fazės klinikinių tyrimų protokolą ir užduotis. Šios fazės klinikiniai tyrimai yra labai svarbus etapas, norint visiškai įvertinti naujo medicinos produkto saugumą ir veiksmingumą. Panašu, kad visų pirma bus išsamiai testuojamas ir tiriamas preparatas „Covid-Organics“ (CVO), kurį sukūrė Madagaskaro taikomųjų tyrimų instituto specialistai. Pelynas vėl sulaukė didžiulio mokslininkų dėmesio, nugulė pasaulio mastu po padidinamuoju stiklu ir bus dar nuodugniau narstomos jo gydomosios savybės.

Klinikiniai tyrimai, jų fazės – kas tai?

Gerosios klinikinės praktikos taisyklėse 1.12 punkte yra nurodyta, kas yra klinikinis bandymas/Tyrinėjimas:

„Visi tyrinėjimai su žmonėmis skiriami atrasti ar patikrinti tiriamo preparato klinikinį, farmakologinį ir/arba kitokį farmakodinaminį poveikį ir/arba nustatyti nepageidaujamą reakciją į tiriamą preparatą(-us), ir/arba ištirti tiriamo preparato absorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir šalinimą, siekiant nustatyti jo saugumą ir/arba veiksmingumą. Terminai klinikinis bandymas, klinikinis tyrinėjimas (klinikinė studija) yra tos pačios reikšmės.“

Klinikiniai tyrimai būna keturių fazių:

  • I fazė, kurioje dažniausiai dalyvauja nedaug sveikų savanorių (20-100). Tyrimo metu tiriamas vaisto saugumas ir jo sąveika su žmogaus organizmu. Tyrimo trukmė 1-6 mėn.
  • II fazė, kurioje dalyvauja pacientai (100-300), sergantys liga, kuriai gydyti naudojamas tiriamasis vaistas. Šios fazes metu nustatomi vaisto veiksmingumas, šalutiniai poveikiai. Tyrimo trukmė nuo kelių mėn iki metų.
  • III fazė, kurioje dalyvauja pacientai (nuo 300 iki keliolikos tūkstančių) iš viso pasaulio ir siekiama patikrinti vaistų veiksmingumą bei saugumą daugeliui pacientų. Šios fazės tyrimai yra dažniausi. Tyrimo trukmė keleri metai.
  • IV fazė vyksta jau po vaisto registracijos ir patekimo į rinką. Tyrimo metu stebimas vaisto saugumas, veiksmingumas, ilgalaikis naudingumas, nepageidaujamas vaistinio preparato poveikis, sąveika su kitais vaistais, kuriuos vartoja pacientai ir pan.
covid gydymas

Ką dar reiktų žinoti apie saldžiojo pelyno veikliąsiais medžiagos ir jų savybės?

Žydėjimo pradžioje saldusis pelynas sukaupia daugiausiai veikliųjų medžiagų. Tokiu metu artemizinino kiekis augale yra didžiausias. Augalo sudėtyje yra įvairių fitocheminių medžiagų, įskaitant polifenolius, kurie turi antioksidacinių savybių. Augalas pasižymi priešgrybeliniu ir antibakteriniu poveikiu. Žaliavos nerekomenduojama smulkinti, jei ruošiamasi ją laikyti metus laiko. Artemizinino kiekis džiovintuose lapuose gali būti iki 1,5 – 2 proc. Augalas tradicinėje kinų medicinoje daugiau nei 2000 metų gerai žinomas ir naudojamas gydant daugybę ligų. Jis gali malšinti skausmą, karščiuojant mažinti temperatūrą. Reikia paminėti, kad Lietuvoje saldusis pelynas neauga, tačiau auga gerai žinomi ir plačiai naudojami – paprastasis, kartusis kietis ir diemedis. Visos šios kiečių rūšys kaip ir saldusis pelynas yra priskiriamos tai pačiai kiečių (Artemisia) genčiai bei nenusileidžia veikliųjų medžiagų gausa ir jų veiksmingumu.

Kaip padėti sau, kol laukiami mokslinių tyrimų rezultatai?

Kol laukiame moksliniais tyrimais patvirtintų augalinių preparatų veiksmingumo prieš COVID-19 išvadų, galime rinktis įprastus ir laiko patikrintus būdus pasirūpinti savo sveikata. Tik pradėjus aktyvėti virusams ir bakterijoms metai iš metų imunitetui stiprinti ar profilaktiškai rekomenduojami vartoti tam tikrų augalų preparatai. Akcentuojama ir tai, kad verta pasirūpinti tinkama mityba, papildyti dienos racioną natūraliais vitaminų, mineralų, skaidulų šaltiniais iš gamtos: vaisiai, daržovės, vaistiniai augalai ir pan. Žinoma, reikia nepamiršti ir tinkamo poilsio bei fizinio aktyvumo. Šie patarimai tinka ir COVID-19 atveju.

Erškėtis – imuniteto draugas ir hipovitaminozės, ypač pavasarį, priešas. Šis augalas yra vienas iš nedaugelio polivitamininių augalų. Prinokusiuose vaisiuose gausu vitamino C, beta karoteno, B grupės vitaminų (B1, B2), PP, P, K, E vitaminų, mineralinių medžiagų (kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, cinko, vario ir kt.), fitoncidų, flavonoidų, raugų ir pan. Vitamino C kiekis erškėtuogėse toks didelis (iki 1250 mg%), tad bandyti su juo konkuruoti gali nebent aktinidijos uogos (iki 1000 mg%). Tuo tarpu juodųjų serbentų uogose vitamino C yra 10 kartų mažiau. Vitaminas C taip pat yra labai svarbus medžiagų apykaitai, kraujo krešėjimui, kapiliarų pralaidumui. Erškėtrožių vaisiai rekomenduojami vartoti žmonėms, kurie dirba kenksmingomis sąlygomis, nes ne tik stiprina imuninę sistemą, skatina audinių atsinaujinimą, bet ir šalina iš organizmo šlakus. Erškėtuoges galima valgyti šviežias ir džiovintas – poveikis panašus. Nors dauguma žmonių užsidarė per karantiną namuose ir galima manyti, kad turi marias laisvo laiko pasirūpinti savimi, deja, taip nėra – užimtumas išlieka didžiulis. Visais atvejais yra labai patogu turėti namuose jau paruoštų džiovintų erškėtrožių vaisių miltelių kapsulėse. Tokiu atveju tereikia tik prisiminti, kur jos padėtos arba, kur galima jų įsigyti, ir tris kartus per dieną pusvalandį prieš valgį išgerti po vieną kapsulę. Tai natūrali priemonė savo dienos mitybos racioną papildyti vitaminais, mineralais ir kitomis naudingomis medžiagomis bei tokiu būdu didinti organizmo atsparumą virusams.

Kiaulpienės gana plačiai pasaulyje vartojami vaistingieji augalai. Lyginant su kitais augalais jose yra daugiausia beta karoteno. Beta karotenas organizme pagal poreikį virsta vitaminu A. Vitaminas A yra taip pat labai svarbus kaip ir vitaminas C stiprinant imuninę sistemą. Kiaulpienės valo kraują, stiprina imunitetą, teigiamai veikia viršutinius kvėpavimo takus bei kitus vidaus organus. Patariama vartoti kiaulpienes tiek profilaktiškai, tiek jau nusilpusio organizmo stiprinimui. Galima naudoti kiaulpienių žiedus ir lapus salotoms, o arbatoms – džiovintus lapus, žiedus, šaknis. Kiaulpienės lapų maistinė pudra puikiai tinka gaminant kokteilius, salotas arba kitus patiekalus ir yra natūralus būdas papildyti savo mitybą vertingomis medžiagomis.

Avižos, pasirodo, yra taip pat naudingos imuninei sistemai. Avižose yra daug mikroelementų (geležies, magnio, vario, natrio ir pan.) ir vitaminų (ypač E, B grupės ir pan.). Teigiama, kad dėl tos priežasties jos yra naudingiausios iš visų grūdinių kultūrų. Avižos stimuliuoja ir stiprina imuninę sistemą (ypač dėl gausaus beta gliukano kiekio jose, kuris taip pat mažina cholesterolio kiekį kraujyje), valo organizmą, suteikia energijos ir jėgų, didina fizinį ir dvasinį organizmo atsparumą. Filomena Taunytė yra pajuokavusi: „Užtenka prisiminti, kaip nuo avižų pažvalėja arkliai, ir agituoti už tokios košės valgymą nebereikės.“ Avižos gali būti valgomos ne tik košės pavidalu. Avižos kaip pagrindinė sudedamoji dalis yra dedamos į arbatų mišinius, kurie stiprina nervų sistemą, palaiko, tonizuoja, stiprina ir padeda atstatyti organizmą protiškai ir fiziškai įtemptu laikotarpio metu, po ligų. Džiovintų avižų želmenų maistinė pudra gali būti vartojama kaip labai maistingas ir vertingas priedas gaminant įvairius patiekalus, kokteilius.

Ežiuolė yra viena pagrindinių vaistažolių stiprinanti ir apsauganti organizmą nuo bakterijų, virusų. Ji skatina veikti imuninę sistemą, slopina uždegiminius procesus. Ežiuolė taip pat neutralizuoja laisvuosius radikalus. Galima pasigaminti ežiuolės užpilą:

1 valgomąjį šaukštą ežiuolės užpilti 200 ml verdančio vandens ir palikti 30-40 min. pritraukti. Po to reikia perkošti. Rekomenduojama gerti ryte ir vakare po 0,5 stiklinės prieš valgį. Užpilą galima gerti ne ilgiau kaip 4 savaites.

Džiovintos ežiuolės maistinė pudra – natūralus maisto produktas. Juo galima gardinti ir papildyti maistingomis medžiagomis vaisių ir daržovių kokteilius, salotas ir kitus patiekalus. Tiesa, piktnaudžiauti ežiuole nereiktų, nes ji kartais gali sukelti alergiją. Nepatartina vartoti besilaukiančioms moterims, sergantiems išsėtine skleroze, tuberkulioze, leukoze.  

Voveraitės biocheminė sudėtis yra tokia įvairi ir gausi, kad šie grybai turėtų būti valgomi ne tik vasaros-rudens sezono metu, bet ir visus metus. Tokia galimybė tikrai yra. Džiovintų voveraičių milteliai maistine verte nenusileidžia šviežiems ir netgi yra geriau įsisavinami. Voveraitėse yra vitaminų A, B grupės, D2, mikroelementų (vario, cinko, mangano, geležies), daug baltymų (8 aminorūgštys). Voveraitės didina bendrą organizmo atsparumą susirgimams. Voveraičių miltelius kapsulėse rekomenduojama vartoti po 1 kapsulę 3 kartus per dieną prieš valgį užgeriant pakankamu kiekiu vandens (1 stiklinė) arba tiesiog gaminant patiekalus kaip prieskonį, kvapnų ir gardų priedą. Daugiau apie voveračių naudą skaitykite čia.

Rankų plovimas, liežuvio valymas ir kadagio šakelės galia

Nereiktų numoti ranka į įprastos higienos taisyklių laikymąsi. Vienas iš būdų apsaugoti save nuo virusų ir bakterijų – rankų plovimas. Paprastas ir labai veiksmingas būdas bei visais gyvenimo atvejais ne tik įspraustiems į pandemijos gniaužtus naudingas įprotis.

Liežuvis palyginus su žmogaus kūnu yra toks nedidelis, tačiau būtent ant jo susikaupia apie 50 proc. visų burnos bakterijų. Liežuvis yra mūsų vidaus organų (ypač virškinimo sistemos) veiklos veidrodis, tad pravartu į jį dažniau pažiūrėti. Nusilpus organizmo apsauginėms jėgoms, liežuvis pasidengia balkšvomis arba gelsvomis apnašomis, kurios yra puiki terpė veistis bakterijoms (atsiranda blogas burnos kvapas). Taigi liežuvį reikia valyti ir dėl higienos, ir dėl apsaugos nuo ligų (stabdomi infekciniai procesai viršutiniuose kvėpavimo takuose bei burnoje). Neverta eikvoti savo imuninės sistemos be reikalo, jei galime tiesiog vieną kartą per dieną nuvalyti liežuvį. Ar žinojote, kad valydami liežuvį, taip pat masažuojate vidaus organus, o švaraus liežuvio skonio receptoriai nusiunčia teisingą žinutę virškinimo sistemai, kokias skrandžio sultis ruošti į burną patekusiam maistui virškinti.

Medžiai ir augalai išskiria į aplinką fitoncidus. Fitoncidai yra lakieji organiniai junginiai, kurie turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių. Pagrindiniai fitoncidai yra terpenai, mircenas, a-pinenas. Daugiausia fitoncidų į aplinką išskiria spygliuočiai, o iš visų spygliuočių – kadagiai. 1 ha kadagyno per parą išskiria iki 30 kg fitoncidų, tuo tarpu lapuočių – 2 kg. Tai viena iš priežasčių, kodėl buvimas gamtoje turi sveikatai teigiamo poveikio. Jeigu nėra galimybės kasdien pasivaikščioti miške, galima mišką pasidaryti namuose. Kambaryje pamerktos kelios kadagio šakelės ir iš jų išsiskiriantys fitoncidai naikina patalpų ore esančius virusus. Belieka tikėti, kad gamta yra sumani ir fitoncidai COVID-19 virusą veikia taip pat.

Šaltiniai:

http://www.laskerfoundation.org/awards/show/artemisinin-therapy-for-malaria/

https://www.nobelprize.org/prizes/medicine/2015/tu/biographical/

https://www.afro.who.int/news/expert-panel-endorses-protocol-covid-19-herbal-medicine-clinical-trials

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.58549?jfwid=mmceopcrj

https://mita.lrv.lt/uploads/mita/documents/files/projektai/GMI/Klinikiniu_tyrimu_organizavimas_fazes_ir_vykdymas.pdf

Danguolė, Juozas, Audrius Vasiliauskai „Sveikatos biblija. Gydomės natūraliomis priemonėmis“

Juozas Vasiliauskas „12 žolininko linkėjimų ir 1000 patarimų“

Vilma Kaunienė, Egidijus Kaunas „Vaistingieji augalai“

Filomena Taunytė „Ieškau tikro lietuvio“