Žolelių derinio, stiprinančio žmogaus imunitetą, paslaptis

žolelės imunitetui stiprinti

Imunitetas – organizmo gebėjimas apsisaugoti ir pašalinti, kas kenkia, nereikalinga

Egzistuoja visuma, kuri apima visą žmogaus kūną, visas organizmo sistemas: nervų, virškinimo, kraujotakos, kvėpavimo, endokrininę, šlapimo šalinimo, atramos, judėjimo, jutimo, odos, limfinę, dauginimosi. Sistemų daug ir visos labai reikalingos bei atliekančios savas labai svarbias užduotis. Nors viena sistema „išeina iš rikiuotės“ ir prasideda lėta griūtis. Patys prieš save „keliame ranką“, tik neatsimename visų „žygdarbių“. Organizmas mums siunčia perspėjamuosius ženklus nuolat. Deja, žinutės dažniausiai nukeliauja į SPAM. Kokia yra esminė klaida? Nenuoseklumas! Imunitetas atliks nepriekaištingai savo misiją, kai nuosekliai rūpinsimės visuma. Turime jums blogų naujienų – vienos stebuklingos tabletės imunitetui stiprinti nėra! Organizmo stiprinimas įmanomas valgant kokybišką maistą, geriant užtektinai vandens, pakankamai judant, būnant gryname ore, einant laiku miegoti ir išmiegant iki 8 valandų, kokybiškai ilsintis ir rūpinantis psichine, dvasine savijauta. Kaip tai padaryti? Kaip užtekti viskam laiko? Atsakymas – formuojant teigiamus įpročius, laikantis režimo ir branginant pačią brangiausią dovaną gyvybę! Pagrindinis resursas ir varomoji jėga yra noras rūpintis savimi. Toliau seka – laiko planavimas, disciplina, veiksmas. Sekantis žingsnis yra žinios. Ir galiausiai – žaliavos. 

Ar imunitetas atostogauja?

Ypač pavasarį, rudenį ir žiemą organizmas patiria didžiulius imuninės sistemos išbandymus. Imunitetui stiprinti šiais periodais skiriame daugiau dėmesio. Deja, vasara irgi ne išimtis. Sakytume, kad vasarą peršalimas, gripas yra dešimt kartų nemalonesnis ir sunkiau pakeliamas psichologiškai, nes norisi rėkti – „Kokia nesąmonė sirgti vasarą!“ Deja, perkaitimas, tiesioginių saulės spindulių žala (odos nudegimai, ultravioletinių  spindulių poveikis odai ir pan.), didesnė tikimybė apsinuodyti maistu, dehidratuoti, vandens telkinių mikrobiologinė tarša, temperatūrų skirtumai automobiliuose, patalpose dėl oro kondicionavimo, skersvėjai, žalingi įpročiai, stresas ir pan. smūgiuoja imunitetui į paširdžius. Vasaros dažniausi neprašyti „svečiai“ yra peršalimas, sloga, kosulys, angina, alergija, herpes viruso šėlsmas, kurio padarinius matome ant lūpų, nosies, lytinių organų, o nematomus vidinius jaučiame ir kartais nesuprantame negalavimo, kuris yra ganėtinai pavojingas, kilmės bei daugybė kitų susirgimų. Imunitetas neturi atostogų visus metus! Deja, peršalimas ir kiti negalavimai taip pat! Visapusiškas organizmo stiprinimas – būtinas visus metus!

Imunitetui svarbiausi vitaminai ir mineralai 

Imunitetas karys, kuriam reikalingas nuolatinis pastiprinimas. Labai svarbų vaidmenį atlieka šie vitaminai: A (retinolis, beta karotenas), B grupės vitaminai (ypač B1 (tiaminas), B2 (riboflavinas), B6 (piridoksolis), B12 (kobalaminas, ciankobalaminas), folio rūgštis), C, D3 ir E. Pagrindiniai ir patys reikšmingiausi mineralai – cinkas, selenas, geležis, varis, kalcis, magnis. Imunitetui reikalingų resursų kovai su peršalimo ir kitomis ligomis galima papildyti natūraliu būdu vartojant vaistinius augalus. Vieni iš pačių veiksmingiausiai imunitetą stiprinančių – erškėtuogės ir ežiuolės.

Rausvažiedė ežiuolė

Ežiuolės veikliosios medžiagos saugo organizmą nuo virusų, bakterijų, slopina uždegiminius procesus, neutralizuoja laisvuosius radikalus bei stimuliuoja imuninę sistemą. Yra atlikti moksliniai tyrimai ir įrodyta, kad vartojant ilgą laiką ežiuolės preparatus, jie stiprina imunitetą ir yra puiki profilaktinė priemonė, kuri padeda apsisaugoti nuo virusų.

Erškėtrožių vaisių milteliai kapsulėse – augalo vaisiui būdingos taip pat priešuždegiminės, sutraukiančios, raminančios savybės. Vaisiuose esantys vitaminai stiprina organizmo imuninę sistemą, skatina audinių regeneraciją, šalina šlakus, teigiamai veikia medžiagų apykaitą. 

Natūralus vitaminas C iš gamtos įsisavinamas beveik 100%

Erškėtrožių vaisiai

Labai svarbi pirmoji ir palaikomoji pagalba imunitetui stiprinti yra vitaminas C. Sveikai maitinantis, valgant daug vaisių, daržovių vitamino C žmogaus organizmas turėtų gauti pakankamai, kad šis antioksidantas stimuliuotų, aktyvintų, stiprintų imuninę sistemą. Deja, vaisiai ir daržovės dėl netinkamo sandėliavimo bei kuo daugiau laiko praėjus nuo derliaus nuėmimo pradeda gesti, vysti, praranda dalį naudingų medžiagų, tame tarpe ir vitaminą C. Tad vien su maistu gaunamo vitamino C kiekio dažnai nepakanka. Ką rinktis? Sintetinius maisto papildus ar daugiau dėmesio skirti paieškai natūralių iš gamtos produktų, kuriuose yra gausu vitamino C?

Vienas iš tokių natūralių vitamino C šaltinių yra vaistažolių arbatų gėrimas. Kitas būdas papildyti organizmo resursus vitaminu C – vaistinių augalų ir jų vaisių miltelių vartojimas. Susipažinkite su daugiau ar mažiau vitamino C gausa karūnuotais augalais.

Gaurometis – gamtos stebuklas, kuris savo savybėmis panašus į žalią arbatą: tonizuoja, veikia antioksidantiškai, turi priešuždegiminį poveikį ir yra mažai toksiška, todėl arbatą gali gerti ir vaikai, ir senyvo amžiaus žmonės. Gauromečio lapų arbatoje vitamino C yra ženkliai daugiau negu citrinose (viršija 6 kartus) ir tai – vienas iš veiksmingų būdų papildyti organizmą vitaminu C.

Nasturtės žiedų arbata ne tik veikia priešuždegimiškai, bet ir aprūpina organizmą vitaminu C, kurio gali būti iki 300 mg%. 

Žemuogių lapuose vitamino Cyra 250-330 mg%.

Vaistinė juozažolė sukaupia apie 170 mg% vitamino C.

Erškėtrožių vaisių milteliai kapsulėse – tikra vitamino C bomba. Vitamino C šio augalo vaisiuose yra 10 kartų daugiau nei juodųjų serbentų uogose. Citrinos nublanksta prieš erškėtrožių vaisius, kuriuose vitamino C yra net 50 kartų daugiau.

Karščiavimas – imuniteto reakcija

Karščiavimas yra geras ženklas – organizmas kovoja su infekcija, uždegimu. Pakilus kūno temperatūrai, pagreitėja medžiagų apykaita, organizmas pradeda daugiau gaminti interferoną, kuris neutralizuoja virusus ir imunines ląsteles, kurios stabdo ligos sukėlėjo dauginimąsi. Augaliniai preparatai nuo karščiavimo mažina temperatūrą švelniai, t.y. iki 1 laipsnio, todėl organizmas toliau gali kovoti, nepatirdamas drastiško temperatūros kritimo iš karto keliais laipsniais. Jeigu aukšta temperatūra laikosi ilgiau negu 2 dienas, verta kreiptis į medikus. Karščiavimo palengvinimui tinkamos gerti karštos arbatos. 

Aviečių lapų ir ūglių arbata skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, padeda sutrikus medžiagų apykaitai, atsiradus avitaminozei. Jos žadina apetitą, gerina virškinimą, padeda nuo kosulio. Išgėrus arbatą būtina šiltai apsikloti. Tokiu atveju arbata veiksmingesnė ir būna stipresnis jos poveikis. Aviečių uogų, lapų ir ūglių dedama į vaistažolių mišinius, kurie vartojami nuo viršutinių kvėpavimo takų ir peršalimo ligų.

Kodėl veiksmingesni yra arbatų mišiniai?

Arbatžolės savo veikliosiomis medžiagomis papildo, pastiprina viena kitos poveikį. Vaistinių augalų arbatžolių mišinių arbatos stiprina imunitetą ir tuo pat metu padeda organizmui tinkamai funkcionuoti tiek jas vartojant profilaktiškai, tiek sunegalavus. Galima nuolat mėgautis arbatžolių arbatomis, tačiau ilgai vartoti vienos rūšies arbatžolių nepatariama dėl galimo šalutinio poveikio. Organizmas yra sudėtingas, tačiau labai išmintingas. Iš augalų jis geba pasiimti tai, ko jam reikia. Kruopščiai parinktų bei suderintų tarpusavyje arbatų mišinių poveikis yra daug efektyvesnis. Rekomenduojame arbatžoles bei jų mišinius rinktis atsakingai. Organizmo stiprinimas bei tam pasirinkti būdai ir priemonės turi būti kuo natūralesni ir saugūs. Tausokite savo sveikatą ir visada pasitarkite su specialistais.

Naudota literatūra:

Juozas Vasiliauskas „Gamtos vaistinė“.
Juozas Vasiliauskas „12 žolininko linkėjimų ir 1000 patarimų“.
Valdas Sasnauskas „Vaistinių augalų žinynas“.
Rima Ruzgienė, Algirdas Mackevičius „Mažasis daržovių ir prieskonių žinynas“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *